Aš esu lietuvis
Kategorija: Pamąstymai; Gyvenimas; 2009-06-18, 14:41, komentarų: 0Nepilnamečių apsauga, kitą dieną valdžios perleidimas dievui... Tokios naujienos man kelia liūdesį ir agresiją. Nelabai geras dalykas, kai stengies būti pozityvus. O liūdniausia, kad tai iš tikro yra tautos balsas - juk ne iš mėnulio į valdžią tie idiotai nusileido, o iš mūsų tarpo pakilo. Jie yra mūsų pažįstami, kaimynai, bendradarbiai ir (brr!) draugai.
Ir visi tie pareiškimai "mylėkim tėvynę" yra šūdo verti. Aišku, mūsų taip vertinamas alus, gražios merginos ir gamta yra gerai, bet tai nėra valstybė. Tai tik malonios smulkmenos, blizgučiai turistams. Valstybė yra žmonės. Ir štai ties šiuo punktu Lietuva turi didžiulę problemą. Nepadeda net tokios (mistinės) lietuvių savybės, kaip darbštumas, draugiškumas ar humoras.
Sako, galim didžiuotis Savicku, krepšininkais ir kitais Lietuvos vardą garsinančiais žmonėmis. Bet juk Lietuva nelabai turi ką bendro su jos piliečių pasiekimais. Tai yra jų pasiekimai, ne mūsų. Aišku, malonu, kai tavo vardą skanduoja tribūnos. Bet čempionai kuriami treniruočių, o ne rungtynių metu. Tikras darbas visada vyksta už kulisų. Sporte sergu už lietuvius, bet tai nereiškia, kad jų laimėjimai priklauso ir man.
Ir prieinu prie išvados, kad Lietuvoje mane laiko tik man brangūs žmonės. Be jų greičiausiai lėkčiau iš čia pasitaikius pirmai progai. Aš tik noriu šalies, kuri manęs nešiurpintų kasdien ir netrukdytų gyventi. Nieko daugiau. Ar per daug prašau? Nesakau, kad kur nors kitur geriau - jokioje šalyje negyvenau pakankamai ilgai, kad galėčiau taip teigti. Bet faktas, kad pas mus situacija nėra net patenkinama.
Aš esu lietuvis. Norėčiau tuo didžiuotis, tikrai. Bet kad nesigauna.
Gal irgi sudomins?
In Bruges (2008)
Taken (2008)
SilentFriend v1 - backups made easy
Mokykla be uniformos: nepatekę filmai (2)
SilentFriend
