Kategorija: Pamąstymai; 2009-10-25, 23:21, komentarų: 5 Viskas prasidėjo nuo apsilankymo siemense, kur klausiau David Hathaway pamokslo. Ėjau ten iš smalsumo. Tikėjausi kažko galingo ir universalaus, kas paliestų ne tik tikinčiuosius, bet ir apskritai visus salėje. Teko nusivilti.
Įdomiausia dalis buvo kiek vėliau užsimezgusi diskusija apie tikėjimą su tikinčia pažįstama. Jokių išvadų, žinoma, nepriėjom, bet pats pokalbis buvo malonus.
Po šio renginio vis mąsčiau, kas verčia žmogų tikėti nelogiškais dalykais. Uždaviau kelis provokuojančius klausimus dar keliems žmonėms, kurie laiko save tikinčiais. Štai tada supratau, kad aš apie krikščionybę žinau daugiau, nei dauguma tikinčiujų. Ir taip yra ne todėl, kad aš žinau labai daug, o dėl to, kad jie nežino beveik nieko. Šis atradimas mane šiek tiek pašiurpino - juk žmonės net nežino, kuo tiki!
Sekundei įsivaizduokite, kad nesate girdėję apie krikščionybę ir apskritai religijas. Visos kitos jūsų žinios lieka nepaliestos. Jei aš jums papasakočiau apie bičą, kuris gyveno prieš du tūkstančius metų ir vandenį vertė vynu, vaikščiojo vandeniu, prisilietimu gydė ligonius ir darė dar daugybę kietų dalykų ir mes turėtume jį garbinti, kaip toli jūs mane pasiųstumėte? Bet kažkodėl jei šios nesąmonės yra užrašytos didelėse senose knygose ir yra mums kartojamos nuo vaikystės, jos tampa savaime suprantamomis ir neabejotinomis tiesomis.
Nemanau, kad visi tikintieji yra idiotai. Bet kodėl šiaip jau protingi žmonės išjungia smegenis ir tiki nesąmonėmis? Ir kaip galima rimtai žiūrėti į žmogų, kurio pasaulio suvokimas remiasi pasakomis?
Sako, religija daro žmones gerais. Mėšlas. Moralei nereikia religijos. Atvirkščiai - žmogus turėtų pats suprasti, ko ir kodėl negalima daryti, o ne tiesiog iš bausmės baimės vykdyti nurodymus, duotus jam "iš aukščiau". Tada ir pati moralė būtų stipresnė. Dievui svarbiausia, kad tu priklausytum jo fanų klubui. Geras, bet netikintis žmogus keliaus į pragarą, kai tuo tarpu net ir pats blogiausias tikintysis prieš mirtį paatgailavęs gaus vietą rojuje. Pakelkit rankas, kam tai atrodo teisinga. Radau tyrimą, atliktą Amerikoje. Paaiškėjo, kad iš apklaustų kalinių tik 0.209% yra ateistai. Net jei teigtume, kad tai nėra tikslus skaičius, jis vistiek yra velniškai mažas.
Visa tai nėra tiesiog ateistų arogancija ir ginčų paieškos. Viskas, deja, yra daug rimčiau. Religija yra pavojinga, nes ji leidžia negalvoti, būti neracionaliu, nejausti atsakomybės už save ir savo veiksmus.
Kaip vaikas išauga iš pasakų, taip ir žmonija turėtų išaugti iš religijos. Kurį laiką ji buvo suprantama ir galbūt net reikalinga, bet dabar mes turime geresnį atsakymų šaltinį - mokslą. Tai gal suaukim pagaliau?
Pabaigai citata iš filmo Religulous. Gal geriau neskaitykit, jei ruošiatės žiūrėti :] The plain fact is, religion must die for mankind to live. The hour is getting very late to be able to indulge having in key decisions made by religious people. By irrationalists, by those who would steer the ship of state not by a compass, but by the equivalent of reading the entrails of a chicken.
Faith means making a virtue out of not thinking. It's nothing to brag about. And those who preach faith, and enable and elevate it are intellectual slaveholders, keeping mankind in a bondage to fantasy and nonsense that has spawned and justified so much lunacy and destruction.
Religion is dangerous because it allows human beings who don't have all the answers to think that they do. Most people would think it's wonderful when someone says, "I'm willing, Lord! I'll do whatever you want me to do!" Except that since there are no gods actually talking to us, that void is filled in by people with their own corruptions and limitations and agendas.
The only appropriate attitude for man to have about the big questions is not the arrogant certitude that is the hallmark of religion, but doubt. Doubt is humble, and that's what man needs to be, considering that human history is just a litany of getting shit dead wrong. This is why rational people, anti-religionists, must end their timidity and come out of the closet and assert themselves. And those who consider themselves only moderately religious really need to look in the mirror and realize that the solace and comfort that religion brings you comes at a horrible price.
Kiekvienas profesionalus kultūristas siekia tobulybės. Jis lyg skulptorius, tik dirba su savo kūnu. Jo įrankiai - svoriai ir nepriekaištinga mityba. Na taip, profesionaliame kultūrizme praktiškai neišvengiamas ir trečias faktorius - anaboliniai steroidai. Bet, priešingai paplitusiai nuomonei, tai nėra stebuklingos piliulės, kurias prarijus kitą rytą prabundi turėdamas tobulą kūną. Steroidai didina kūno atsistatymo galimybes, taip suteikdami galimybę treniruotis dar sunkiau ir dažniau. Jie leidžia peržengti savo genetines ribas.
Tai tikrai nėra tobulas sportas. Šiame sporte tuštybės yra daugiau, nei bet kuriame kitame. Tu užlipi ant scenos prisidengęs tik juokingais triusikais ir tavo nusilpusį, dehidratuotą kūną (viskas tam, kad raumenys būtų kuo ryškesni) vertina keli teisėjai.
Man asmeniškai geriausiai atrodo Reg Park, Steve Reeves ir kiti ankstyvieji kultūristai iš tų laikų, kai steroidai šiame sporte dar nebuvo paplitę. Jų kūnai buvo ne tik stiprūs, įspūdingi, bet ir grakštūs. Deja, paplitus steroidaims retas profesionalus kultūristas gali pasigirti ta trečiąja savybe, kuri man asmeniškai atrodo svarbiausia tobulam kūnui.
Daugumai žmonių sunku suprasti kultūrizmą. Ir gerai. Tai nėra ir niekada nebus masių sportas. Kultūristus vertina tie, kurie žino tokio kūno kainą. Visi tie žvėriškų pastangų, disciplinos metai matosi žmogaus kūne jam užlipus ant scenos. Ir tai yra gražu. Todėl mane siutina, kai iš kultūristų yra šaipomasi. Nesvarbu, kad tau tai nesuprantama. Nesvarbu, kad tai tau atrodo kvaila. Kiekvienas žmogus, siekiantis savo tikslo nepaisant nieko, nusipelno pagarbos.
Aš pats, beje, į kultūristus netaikau :]. Kilnoju geležį, bet dėl kiek kitų tikslų.
Kategorija: Pamąstymai; Gyvenimas; 2009-06-18, 14:41, komentarų: 0 Nepilnamečių apsauga, kitą dieną valdžios perleidimas dievui... Tokios naujienos man kelia liūdesį ir agresiją. Nelabai geras dalykas, kai stengies būti pozityvus. O liūdniausia, kad tai iš tikro yra tautos balsas - juk ne iš mėnulio į valdžią tie idiotai nusileido, o iš mūsų tarpo pakilo. Jie yra mūsų pažįstami, kaimynai, bendradarbiai ir (brr!) draugai.
Ir visi tie pareiškimai "mylėkim tėvynę" yra šūdo verti. Aišku, mūsų taip vertinamas alus, gražios merginos ir gamta yra gerai, bet tai nėra valstybė. Tai tik malonios smulkmenos, blizgučiai turistams. Valstybė yra žmonės. Ir štai ties šiuo punktu Lietuva turi didžiulę problemą. Nepadeda net tokios (mistinės) lietuvių savybės, kaip darbštumas, draugiškumas ar humoras.
Sako, galim didžiuotis Savicku, krepšininkais ir kitais Lietuvos vardą garsinančiais žmonėmis. Bet juk Lietuva nelabai turi ką bendro su jos piliečių pasiekimais. Tai yra jų pasiekimai, ne mūsų. Aišku, malonu, kai tavo vardą skanduoja tribūnos. Bet čempionai kuriami treniruočių, o ne rungtynių metu. Tikras darbas visada vyksta už kulisų. Sporte sergu už lietuvius, bet tai nereiškia, kad jų laimėjimai priklauso ir man.
Ir prieinu prie išvados, kad Lietuvoje mane laiko tik man brangūs žmonės. Be jų greičiausiai lėkčiau iš čia pasitaikius pirmai progai. Aš tik noriu šalies, kuri manęs nešiurpintų kasdien ir netrukdytų gyventi. Nieko daugiau. Ar per daug prašau? Nesakau, kad kur nors kitur geriau - jokioje šalyje negyvenau pakankamai ilgai, kad galėčiau taip teigti. Bet faktas, kad pas mus situacija nėra net patenkinama.
Aš esu lietuvis. Norėčiau tuo didžiuotis, tikrai. Bet kad nesigauna.
Kitą savaitgalį viso pasaulio kino teatruose startuosiantis X-Men Origins: Wolverine turės skirtingas pabaigas. Tai reiškia, kad tai, ką matysime Vilniuje, skirsis nuo to, ką matys Londonas ar Niujorkas.
Filmai su keliomis pabaigomis - jokia naujovė, bet dažniausiai alternatyvios pabaigos tyliai nugula į DVD. Toks FOX sprendimas gana įdomus. Galbūt tai reakcija į prieš kelias savaites nuskambėjusį skandalą, kada į internetą nutekėjo nebaigta filmo versija.
Beje, vienas FoxNews žurnalistas buvo pakankamai kvailas, kad publikuotų šios nelegalios versijos recenziją. Nepaisant to, kad recenzija buvo pozityvi, tai jo neišgelbėjo nuo atleidimo.
Bet kuriuo atveju, nemanau, kad alternatyvos gali labai skirtis. Juk negali viename pasaulio gale palikti atvirą tęsiniams pabaigą, o kitur nužudyti herojų. Gal skirsis kelios scenos ir koks dialogas, ne daugiau.
O jei jau bėgi į torrent trekerius ieškoti tos nutekėjusios versijos, tai rekomenduočiau neskubėti - kiek skaičiau, pusė efektų joje nebaigti, taip pat nėra garso takelio. Negadinkit sau įspūdžių.
Kategorija: Pamąstymai; 2009-03-06, 18:18, komentarų: 3 Paskaičiau Simono mintis, su kuriomis, beje, sutinku. Sudomino komentarai, kuriuose keli žmonės patarimui "duoti atgal" iškėlė klausimą "o jei silpnesnis?".
Man atrodo labai keista, kad tas silpnumas traktuojamas kaip neišvengiamybė, su kuria dalis žmonių tiesiog gimsta ir turi nugyventi visą gyvenimą. Tiesa ta, kad kiekvienas gauna tiek, kiek pasiima. Jei žmogus yra silpnas, tai jo pasirinkimas, o ne nuosprendis.
Esi silpnas fiziškai? Sportuok. Esi silpnas dvasiškai? Sustiprėk. Daryk ką nors. Tobulėk. Sistema paprasta. Jei žmogus nepripažįsta, kad gali pasikeisti, būti kitoks, jis tiesiog negerbia savęs, savo galimybių. O bent jau man sunku gerbti žmones, kurie negerbia patys savęs. Todėl ar galima kaltinti kitus tokių žmonių išnaudojimu, kai pačios aukos suteikia tam visas prielaidas? Versle džiunglių įstatymai nieko nestebina, tačiau žmonių bendruomenėse jie smerkiami. Ar tikrai skirtumas toks didelis? Tai nėra nei miela, nei gražu. Bet tai natūralu.
P.S. Taip, aš suprantu, kad ne visada žmonės patys kontroliuoja savo likimą. Bet tai pasitaiko retai.
