Nežinau kodėl, bet tik sužinojus apie filmą iškart pajaučiau, kad jis man patiks. Šitas jausmas niekada nenuvilia :]
Benas turi žmoną, dukrelę, darbą - viską, ko jam reikia. Iš kalėjimo paleistas brolis pasiūlo jam dalyvauti vagystėje. Benas atsisako, bet kai jį atleidžia iš darbo, tenka apgalvoti pasiūlymą iš naujo. Vagystė nepavyksta ir jos metu žūva 3 žmonės. Benas nuteisiamas myriop. Bet tai ne pabaiga - po mirties bausmės įvykdymo Benas atsibunda mažame miestelyje, iš kurio negali ištrūkti. Jam teks išsiaiškinti kaip ir kodėl jis čia atsidūrė.
Įžanga - įprasta ir matyta ne kartą. Šeima gyvena idilėje ir vyras padarys bet ką - net ir visišką kvailystę - kad ją apsaugotų. Kaip visada, kvailystė nepadeda ir herojus atsiduria dar blogesnėje situacijoje. Kokioje nors nuobodžioje dramoje tai būtų istorijos pabaiga, bet šiame filme taip viskas tik prasideda. Dabar mes kartu su Benu keliaujame po jo mintis ir išgyvenimus. Klausimų vis daugėja, įtampa iš lėto kyla. Melancholiška psichologinė drama pamažu virsta trileriu.
O dviguba pabaiga taip pat ganėtinai įdomi :]. Kai jau atrodo, kad tuoj prasidės titrai, tikri atsakymai dar laukia pasislėpę. Viskas, daugiau nieko nesakau, kad galutinai neatimčiau malonumo.
P.S. bent jau man filmo atmosfera kažkuo priminė Jacob's Ladder. Jei patiko tas filmas, manau labai tikėtina, kad nenusivilsit ir šiuo.
Kategorija: Gyvenimas; 2009-03-08, 21:15, komentarų: 2 Man tai keista, kad vaistų reklamose taip sako. Aš suprantu, kad vaistininkės praeina visokius kursus and stuff, nu bet ką ji man gali apie kokį nuodą pasakyt, ko nebus informaciniame lapelyje? Ypač jų kompetencija suabejojau, kai perkant proteiną rūpestinga moterėlė perspėjo, kad jei vartosiu tokius dalykus, iki 30 metų tapsiu impotentas :/.
Kategorija: Filmai; 2009-03-08, 21:06, komentarų: 0 Šis filmas jau kelis mėnesius kėlė vis didesnį triukšmą, o labiausiai nuskambėjo susirinkęs 8 oskarus. Tai istorija apie Jamalą, kuris žaidime "Kas laimės milijoną?" priartėja prie paskutinio klausimo, kuris jį skiria nuo 20 mln. rupijų (~411 000 $). Kaip paprastas vaikinas, užaugęs lūšnynuose, galėjo nueiti toliau, nei didžiausi šalies šviesuoliai?
Pirmi kadrai mus nukelia į tardymo kamerą. Policija visomis priemonėmis stengiasi iš Jamalo išgauti atsakymą į aukščiau iškeltą klausimą. Jamalui pasakojant apie žaidimo eigą sužinome daug daugiau - visą vaikino gyvenimo istoriją.
Istorija pasakojama dinamiškai, vaizdai spalvingi, egzotiški, garso takelis taip pat puikiai dera. Toks derinys prikausto dėmesį. Apskritai, filmas nufilmuotas ir sumontuotas tikrai puikiai.
Skaičiau apžvalgas, kuriose priekaištaujama dėl paviršutiniškumo. Kūrėjai praleido progą nerti giliau (pavyzdys - "City of God") ir dabar vienintelė filmo žinutė yra "meilei nėra sienų". Būtent dėl to, jų nuomone, "Slumdog Millionaire" negalima pavadinti nuostabiu filmu. Mano nuomone, jie klysta - kinas neprivalo šokiruoti, kad būtų vertinamas. Yra 2 filmų tipai - verčiantys galvoti ir verčiantys jausti. "Slumdog Millionaire" priklauso antrąjam tipui. Tai yra spalvinga ir epiška pasaka. Tai yra "feel good" filmas ir kitoks jis negali būti. O jei žiūrovas po filmo jaučiasi puikiai, ko daugiau galima norėti? :]
Kategorija: Pamąstymai; 2009-03-06, 18:18, komentarų: 3 Paskaičiau Simono mintis, su kuriomis, beje, sutinku. Sudomino komentarai, kuriuose keli žmonės patarimui "duoti atgal" iškėlė klausimą "o jei silpnesnis?".
Man atrodo labai keista, kad tas silpnumas traktuojamas kaip neišvengiamybė, su kuria dalis žmonių tiesiog gimsta ir turi nugyventi visą gyvenimą. Tiesa ta, kad kiekvienas gauna tiek, kiek pasiima. Jei žmogus yra silpnas, tai jo pasirinkimas, o ne nuosprendis.
Esi silpnas fiziškai? Sportuok. Esi silpnas dvasiškai? Sustiprėk. Daryk ką nors. Tobulėk. Sistema paprasta. Jei žmogus nepripažįsta, kad gali pasikeisti, būti kitoks, jis tiesiog negerbia savęs, savo galimybių. O bent jau man sunku gerbti žmones, kurie negerbia patys savęs. Todėl ar galima kaltinti kitus tokių žmonių išnaudojimu, kai pačios aukos suteikia tam visas prielaidas? Versle džiunglių įstatymai nieko nestebina, tačiau žmonių bendruomenėse jie smerkiami. Ar tikrai skirtumas toks didelis? Tai nėra nei miela, nei gražu. Bet tai natūralu.
P.S. Taip, aš suprantu, kad ne visada žmonės patys kontroliuoja savo likimą. Bet tai pasitaiko retai.
