Kategorija: Pamąstymai; 2009-10-25, 23:21, komentarų: 5 Viskas prasidėjo nuo apsilankymo siemense, kur klausiau David Hathaway pamokslo. Ėjau ten iš smalsumo. Tikėjausi kažko galingo ir universalaus, kas paliestų ne tik tikinčiuosius, bet ir apskritai visus salėje. Teko nusivilti.
Įdomiausia dalis buvo kiek vėliau užsimezgusi diskusija apie tikėjimą su tikinčia pažįstama. Jokių išvadų, žinoma, nepriėjom, bet pats pokalbis buvo malonus.
Po šio renginio vis mąsčiau, kas verčia žmogų tikėti nelogiškais dalykais. Uždaviau kelis provokuojančius klausimus dar keliems žmonėms, kurie laiko save tikinčiais. Štai tada supratau, kad aš apie krikščionybę žinau daugiau, nei dauguma tikinčiujų. Ir taip yra ne todėl, kad aš žinau labai daug, o dėl to, kad jie nežino beveik nieko. Šis atradimas mane šiek tiek pašiurpino - juk žmonės net nežino, kuo tiki!
Sekundei įsivaizduokite, kad nesate girdėję apie krikščionybę ir apskritai religijas. Visos kitos jūsų žinios lieka nepaliestos. Jei aš jums papasakočiau apie bičą, kuris gyveno prieš du tūkstančius metų ir vandenį vertė vynu, vaikščiojo vandeniu, prisilietimu gydė ligonius ir darė dar daugybę kietų dalykų ir mes turėtume jį garbinti, kaip toli jūs mane pasiųstumėte? Bet kažkodėl jei šios nesąmonės yra užrašytos didelėse senose knygose ir yra mums kartojamos nuo vaikystės, jos tampa savaime suprantamomis ir neabejotinomis tiesomis.
Nemanau, kad visi tikintieji yra idiotai. Bet kodėl šiaip jau protingi žmonės išjungia smegenis ir tiki nesąmonėmis? Ir kaip galima rimtai žiūrėti į žmogų, kurio pasaulio suvokimas remiasi pasakomis?
Sako, religija daro žmones gerais. Mėšlas. Moralei nereikia religijos. Atvirkščiai - žmogus turėtų pats suprasti, ko ir kodėl negalima daryti, o ne tiesiog iš bausmės baimės vykdyti nurodymus, duotus jam "iš aukščiau". Tada ir pati moralė būtų stipresnė. Dievui svarbiausia, kad tu priklausytum jo fanų klubui. Geras, bet netikintis žmogus keliaus į pragarą, kai tuo tarpu net ir pats blogiausias tikintysis prieš mirtį paatgailavęs gaus vietą rojuje. Pakelkit rankas, kam tai atrodo teisinga. Radau tyrimą, atliktą Amerikoje. Paaiškėjo, kad iš apklaustų kalinių tik 0.209% yra ateistai. Net jei teigtume, kad tai nėra tikslus skaičius, jis vistiek yra velniškai mažas.
Visa tai nėra tiesiog ateistų arogancija ir ginčų paieškos. Viskas, deja, yra daug rimčiau. Religija yra pavojinga, nes ji leidžia negalvoti, būti neracionaliu, nejausti atsakomybės už save ir savo veiksmus.
Kaip vaikas išauga iš pasakų, taip ir žmonija turėtų išaugti iš religijos. Kurį laiką ji buvo suprantama ir galbūt net reikalinga, bet dabar mes turime geresnį atsakymų šaltinį - mokslą. Tai gal suaukim pagaliau?
Pabaigai citata iš filmo Religulous. Gal geriau neskaitykit, jei ruošiatės žiūrėti :] The plain fact is, religion must die for mankind to live. The hour is getting very late to be able to indulge having in key decisions made by religious people. By irrationalists, by those who would steer the ship of state not by a compass, but by the equivalent of reading the entrails of a chicken.
Faith means making a virtue out of not thinking. It's nothing to brag about. And those who preach faith, and enable and elevate it are intellectual slaveholders, keeping mankind in a bondage to fantasy and nonsense that has spawned and justified so much lunacy and destruction.
Religion is dangerous because it allows human beings who don't have all the answers to think that they do. Most people would think it's wonderful when someone says, "I'm willing, Lord! I'll do whatever you want me to do!" Except that since there are no gods actually talking to us, that void is filled in by people with their own corruptions and limitations and agendas.
The only appropriate attitude for man to have about the big questions is not the arrogant certitude that is the hallmark of religion, but doubt. Doubt is humble, and that's what man needs to be, considering that human history is just a litany of getting shit dead wrong. This is why rational people, anti-religionists, must end their timidity and come out of the closet and assert themselves. And those who consider themselves only moderately religious really need to look in the mirror and realize that the solace and comfort that religion brings you comes at a horrible price.
Kiekvienas profesionalus kultūristas siekia tobulybės. Jis lyg skulptorius, tik dirba su savo kūnu. Jo įrankiai - svoriai ir nepriekaištinga mityba. Na taip, profesionaliame kultūrizme praktiškai neišvengiamas ir trečias faktorius - anaboliniai steroidai. Bet, priešingai paplitusiai nuomonei, tai nėra stebuklingos piliulės, kurias prarijus kitą rytą prabundi turėdamas tobulą kūną. Steroidai didina kūno atsistatymo galimybes, taip suteikdami galimybę treniruotis dar sunkiau ir dažniau. Jie leidžia peržengti savo genetines ribas.
Tai tikrai nėra tobulas sportas. Šiame sporte tuštybės yra daugiau, nei bet kuriame kitame. Tu užlipi ant scenos prisidengęs tik juokingais triusikais ir tavo nusilpusį, dehidratuotą kūną (viskas tam, kad raumenys būtų kuo ryškesni) vertina keli teisėjai.
Man asmeniškai geriausiai atrodo Reg Park, Steve Reeves ir kiti ankstyvieji kultūristai iš tų laikų, kai steroidai šiame sporte dar nebuvo paplitę. Jų kūnai buvo ne tik stiprūs, įspūdingi, bet ir grakštūs. Deja, paplitus steroidaims retas profesionalus kultūristas gali pasigirti ta trečiąja savybe, kuri man asmeniškai atrodo svarbiausia tobulam kūnui.
Daugumai žmonių sunku suprasti kultūrizmą. Ir gerai. Tai nėra ir niekada nebus masių sportas. Kultūristus vertina tie, kurie žino tokio kūno kainą. Visi tie žvėriškų pastangų, disciplinos metai matosi žmogaus kūne jam užlipus ant scenos. Ir tai yra gražu. Todėl mane siutina, kai iš kultūristų yra šaipomasi. Nesvarbu, kad tau tai nesuprantama. Nesvarbu, kad tai tau atrodo kvaila. Kiekvienas žmogus, siekiantis savo tikslo nepaisant nieko, nusipelno pagarbos.
Aš pats, beje, į kultūristus netaikau :]. Kilnoju geležį, bet dėl kiek kitų tikslų.
Ateiviai nusileidžia virš Johanesburgo. Bet lauktas pompastiškas civilizacijų susitikimas neįvyksta. Apsilankę ateivių laive žmonės suranda milijoną leisgyvių ateivių. Žmonėms nelieka nieko kito, kaip įkurti stovyklą ateiviams. Praeina 20 metų. Stovykla virto lūšnynu su savomis taisyklėmis ir sava valdžia. Žmonės nepatenkinti. Nusprendžiama perkelti ateivius į kitą stovyklą toliau nuo miesto. Ir štai tada... Shit hits the fan.
Kartas nuo karto pasitaiko filmas, kurio net nematęs jau jauti, kad jis tau patiks. Dažniausiai ši nuojauta pasitvirtina. Būtent taip buvo ir su šiuo filmu. Jau senokai nemačiau filmo, kuris užkabintų nuo pirmų sekundžių ir nepaleistų iki pat titrų.
Filmas sukurtas pagal to paties režisieriaus Neilo Blomkampo trumpametražį filmą Alive in Joburg. Peteris Jacksonas (Lord of the Rings trilogija) davė Neilui 30 limonų ir liepė daryt su jais ką nori. Taip atsirado District 9.
Jei esate susipažinę su Pietų Afrikos Respublikos istorija, turbūt atpažinsit apartheidą. Taip pat nesunku atpažinti, kad režisierių įtakojo daugybė filmų - pradedant The Fly, [Rec], baigiant Black Hawk Down. Režisieriui pavyko atsirinkti idėjas tiek iš kino, tiek iš realaus pasaulio, sumaišyti jas su savomis ir gauti šį tą originalaus.
Man patiko mintis, perskaityta vienoje filmo apžvalgoje - Sci-fi Done Right. Ir iš tiesų - filmas velniškai smagus bei išbaigtas. Ne kvailas, bet ir nežiūri į save per daug rimtai. Pure entertainment, taip sakant :]. Skaičiau interviu su Neilu. Sakė, kad kuriant scenarijų galvojo apie daug tamsesnį, sudėtingesnį filmą. Bet po kelių savaičių, paskaitęs, ką parašė, suprato, kad tokio filmo paprasčiausiai niekas nežiūrės. Todėl nusprendė viską "palengvinti" ir įmaišyti į scenarijų "holivudo". Būtų visai įdomu paskaityti tą pirmąją versiją.
Tai yra debiutinis filmas tiek režisieriui, tiek pagr. vaidmens atlikėjui Sharlto Copley. Režisierius iki tol dirbo tik su reklamom, muzikiniais klipais ir trumpametražiais filmais. Aktorius neturėjo jokios vadybos patirties. Nepaisant to, abu su savo užduotimi susitvarko įspūdingai.
Filmas patiks tikrai ne visiems, bet savo auditoriją jis jau surado. Studija nori tęsinio, Blomkampas taip pat išreiškė norą sugrįžti į District 9 pasaulį. Nu ką, laukiam tada :]. Tikėkimės, chebra sugalvos, ką dar galima papasakoti apie ateivių rajoną. Tikrai nesinorėtų, kad tęsinys būtų sukurtas pagal "bigger everything" principą.
Išbandžiau aparatą. Keli pastebėjimai: kartais sunku pagauti fokusą; kokybė kaip iš telefono; kartais pasitaiko negražių atspindžių. O šiaip visai fun. Fotkės čia.
Jau ir anksčiau norėjau, bet tik vakar įkvėptas pukomuko pagaliau pasidariau. Tutorialo nebus - viskas ir taip gana paprasta (ir tingiu). Akutę apvyniojau popieriniu rankšluoščiu, kad juostos konteineryje laikytųsi tvirtai. Nu ir pačią akutę priklijavau prie konteinerio, kad neiškristų. Dar teko šiek tiek patrumpinti konteinerį, kad viskas gražiai ir kompaktiškai tilptų. Ant mano muilinės atviras konteinerio galas tilpo ne visai tiksliai - likdavo keli milimetrai. Todėl išpjoviau skylę kamštelyje - dabar priglunda puikiai.
Pagūglinau - kaikurie tiesiog lipnia juosta prisiklijuoja durų akutę ar akinių stiklą prie fotiko. Nesąmonė - tiks tik tam kartui pažaisti. O aš jau ir atostogauti galiu važiuot su savo diy objektyvu :D
